bliovoti

bliovóti, -ója, -ójo intr. 1. bliauti: Reikė[jo] neklausyt, kur žirgeliai žvengia, kur žirgeliai žvengia, jauteliai bliovója (d.) Vvs. 2. pliaukšti: Jis būtų nieko sau vaikinas, tik per daug bliovoja Mrj. 3. bartis, rėkoti: Ko tu dabar bliovóji ant manęs! Žvr.